Askja Dyngjufjöll,

Huts Gaesavotn Route


Gisting & tjaldst.
Hįlendiš

Mżvatnsöręfi

Ódįšahraun

Trölladyngja

Gönguleiš


ASKJA - DYNGJUFJÖLL
Öskjuleiš F-88
Hvernig kemst ég žangaš

Įšur en fariš inn į hįlendiš komiš viš hjį nęstu upplżsingamišstöš!
.


[Flag of the United Kingdom]
In English


Eldgos į Ķslandi



BĮRŠARBUNGA


Holuhraun


Kistufell


Kverkfjöll

 

Dyngjufjöll eru mikiš fjallabįkn (600 km²) ķ sunnanveršu Ódįšahrauni.   Žetta fjalllendi umlykur 50 km² stóra sigdęld (öskju), sem heitir Askja. Fjöllin eru brött og giljum skorin og ašalefniš ķ žeim er móberg. Austan ķ žeim er Drekagil og fyrir gilkjaftinum stendur Dreki, skįli Feršafélags Akureyrar, sem var reistur 2004. Gamli skįlinn, frį 1968 var rifinn. Žetta landsvęši er įkaflega gróšursnautt.  Mesta gosiš, sem vitaš er um į sögulegum tķma, varš įriš 1875 (žį myndašist Öskjuvatn og Vķti). Öskufall žess į Austurland lagši m.a. byggš į Jökuldalsheiši ķ eyši og varš vķša vart į noršanveršu meginlandi Evrópu. Eftir Öskjugosiš 1875  fluttu fjöldi Ķslendinga  til Vesturheims.
(Mesta eldgos, sem sögur fara af į jöršinni, varš į eyjunni Sumabawa)
Vitaš er um fjölda gosa ķ Öskju, s.s. įrin 1921 (Bįtshraun), 1922 (Mżvetningahraun 2,2 ferkm.), 1922-23 (Kvķslahraun og Sušurbotnahraun), 1926 (gjallkeila ķ Öskjuvatni) og 1926-30 (Žorvaldshraun). Gos varš ķ Öskjuopi įriš 1961 (Vikraborgir; Vikrahraun). Vegur liggur yfir nżja hrauniš į löngum kafla aš bķlastęši ķ Öskjuopi.

Žašan er sķšan gengiš inn aš dżpsta vatni landsins, Öskjuvatni, og Vķti, žar sem margir baša sig gjarnan ķ brennisteinsmengušu vatninu. Öskjuvatn myndašist ķ gosinu 1875. Žaš er óhętt aš fullyrša, aš Askja hefur sérkennileg og ógleymanleg įhrif į flesta, sem koma žangaš. Frį Drekaskįla liggja jeppaslóšar vestur um Gęsavatnaleiš, noršur um Dyngjufjalladal aš Mżvatni eša nišur ķ Bįršardal, noršur meš austanveršu Skjįlfandafljóti aš Gęsavötnum, sušur aš Jökulsį į Fjöllum viš Upptyppinga, yfir brś ķ Krepputungu alla leiš aš Siguršarskįla ķ Kverkfjöllum (noršur į žjóšveg #1 ķ Möšrudal; austur aš Jökulsį į Brś)  og austur aš Heršubreišarlindum og upp į žjóšveg į Mżvatnsöręfum. Į sumrin eru daglegar feršir frį Mżvatni ķ Öskju.

Sunnan og sušaustan Drekagils er dyngjan Vašalda.  Milli hennar og Dyngjufjalla er grunnt stöšuvatn, Dyngjuvatn.  Žaš er stęrst, u.ž.b. 6 km langt, eftir vorleysingar, en getur horfiš ķ žurrkatķš.  Žarna var ekki vatn fyrir mišja 19. öld, en įriš 1875 sįu landleitarmenn žarna smįpolla.  Žorvaldur Thoroddsen sį žarna stórt stöšuvatn 1884 og taldi, aš žaš hefši veriš mun stęrra.  Lķklega varš žaš til eftir vikurfalliš ķ gosinu 1875.

Sušvestan Vašöldu rennur lindįin Svartį undan sandöldu mešfram dygnjunni sunnanveršri śt ķ Jökulsį į Fjöllum.  Ķ henni er fallegur foss, sem hefur fengiš nafniš Skķnandi.

HĮLENDIŠ MENNING OG SAGA

Eftir stofnun žjóšgaršsins Vatnajökuls hinn 7. jśnķ 2008 varš Drekagil ķ Dyngjufjöllum eitt ašsetra žjóšgaršsvarša.

Uršarhįls 48 km < Askja (Drekagil) > Kverkfjöll 41 km
.


TIL BAKA          Nat.is - pósthólf 8593, 108 Reykjavik- sķmi: 898-0355 - nat@nat.is- um okkur - heimildir          HEIM